- braškinti
- brãškinti (-yti), -ina, -ino, braškìnti, -ìna, -ìno 1. tr., intr. daryti, kad braškėtų, tarškinti: Ans brãškina su pirštais J. Langenyčios nebrãškink J. Girdi, kaip lytus brãškina į stogą! Kal. Šaltis tvorą brãškina K. Su dantimis braškinti Ls. | refl.: Kas ten už durų brãškinas (braškìnasi Gs)? Skr. ║ tr. tratinant ėsti ar valgyti: Žalis su dvyliu ... savo šiaudus, vis į mus žiūrėdami, braškin K.Donel. Jis duonos riekę braškina Vs. ║ intr. pyškinti, šaudyti: Ir pradėjo brãškyti, šaudyti Pgg. ║ tr. pasakoti: Senelis be nustojimo pasakas brãškindavo Švnč. 2. tr. sunkiai vežti: Žmonės kad brãškina vežimus didžiausius Utenon su grūdais Užp. Kad iškūlė, tai brãškins su vežimu in turgaus Dbk. 3. tr. raškyti, skinti: Dar pusžalius obuoliukus brãškina Skr. 4. intr. Gs prk. smarkiai šalti: Šiąnakt kad brãškino, net tvoros pokšėjo! Jž. Šiandien taip kietai brãškina, kad ir nosis negalima iš gryčios iškišt Rk. 5. intr. keikti, burnoti: Ką tu brãškini – man net plaukai pasišiaušė! Sg. Kiti vėl keik ir braškin, vaikams čia pat esant M.Valanč. Kad jis pradėjo brãškinti, tai pikta buvo ir klausyti Up. ║ tr. plūsti: Jis tokiais žodžiais mane brãškino, kad gėda sakyti Btg. 6. intr. euf. teršti, bjauroti: Išmesk katę laukan, braškìna po suolu Rdm. \ braškinti; atbraškinti; įbraškinti; išbraškinti; nubraškinti; pabraškinti; parbraškinti; prasibraškinti; pribraškinti; subraškinti; užbraškinti
Dictionary of the Lithuanian Language.